Loading...
Fizinių asmenų bankrotasPagrindinis

Dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos, pasibaigus mokumo atkūrimo plano terminui ir nepardavus šiam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurioje pasisakė dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos, pasibaigus mokumo atkūrimo plano terminui ir nepardavus šiam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto (FABĮ 7 straipsnio 5 dalies ir 30 straipsnio 1 dalies aiškinimas)

Šioje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, kad suėjus fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano terminui buvo neparduotas jiems priklausantis turtas. Fiziniai asmenys reikalavo, kad būtų užbaigta bankroto byla, tačiau tuo metu vis dar buvo nerealizuotas jiems priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris buvo įkeistas hipoteka vieninteliam Fizinių asmenų kreditoriui. Šis kreditorius atsisakė perimti turtą ir priėmė sprendimą, kad būtų tęsiamas šio turto realizavimas pasibaigus mokumo atkūrimo plane numatytam terminui.

Kasacinis teismas šioje nutartyje pasisakė, kad tuo atveju, kai kreditoriai nepajėgia per mokumo atkūrimo plane numatytą laikotarpį nustatyti tokios realizuotino turto kainos, kad įvyktų varžytynės, arba matant, kad rinkoje nėra galimybės realizuoti to turto varžytynių būdu, kreditoriams atsisakius perimti šį turtą savo nuosavybėn, laikytina, kad jie patys neįvykdo savo turimų pareigų arba įkaitą turintys kreditoriai neįgyvendina savo teisių.

Toks kreditorių elgesys, kai pastarieji neįgyvendina savo teisių realizuoti arba perimti turtą per trejų metų laikotarpį, iš esmės yra prilygintinas reikalavimų į tą turtą atsisakymui minėtos FABĮ įtvirtintos taisyklės prasme, nes mokumo atkūrimo planas turi būti įgyvendintas laikantis jam nustatyto termino. Tai reiškia, kad kreditoriai negali savo pasyviu elgesiu nerealizuoti įkeisto turto už tokią kainą, kuri nėra paklausi rinkoje, ir taip stabdyti ar net reikalauti nutraukti skolininkų mokumo atkūrimo procesą. Toks elgesys visiškai nesuderinamas su šio proceso tikslais – derinant kreditorių ir skolininko interesus atkurti fizinio asmens mokumą. Taip būtų nepagrįstai iškreipta šių tikslų pusiausvyra kreditorių naudai. Todėl įvertinusi teisinį reguliavimą, t. y. kad būtent kreditoriams įtvirtinta pareiga nustatyti dvejose varžytynėse neparduoto turto kainą, kreditoriams šios pareigos neįvykdžius bei atsisakius perimti nekilnojamąjį turtą natūra, teisėjų kolegija konstatavo, kad tokiu atveju turi būti fiksuojamas mokumo atkūrimo plano įvykdymo momentas ir kartu kreditoriaus atsisakymas likusios savo reikalavimo dalies.

Kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad paskutinio plane nustatyto mokėjimo negalima besąlygiškai sieti nei su paskutine įmoka pagal plane nustatytą grafiką, nei su būtinybe parduoti nekilnojamąjį turtą, o tikslinga pagal konkrečias aplinkybes įvertinti tiek bankrutuojančių fizinių asmenų, tiek ir kreditorių veiksmus, siekiant bankroto bylos pabaigos. Pabrėžtina, kad visais atvejais, suėjus FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytam plano įgyvendinimo terminui (ir teismui jo nepratęsus), bankroto byla turi būti baigiama arba bankroto procesas nutraukiamas. Priešingu atveju, bankroto procesui užsitęsus iki neapibrėžto termino (pvz., kaip nagrinėjamoje situacijoje, kai nėra galimybės realizuoti nekilnojamojo turto), nebūtų pasiekti bankrotu keliami tikslai – kaip galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą ir leisti jam grįžti į visavertį gyvenimą – bei netektų prasmės įstatyme įsakmiai įtvirtintas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trejų metų terminas.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019

Parašykite komentarą